By - - 0 Comments

Veidrodiniai fotoaparatai turi savų privalumų ir trūkumų. Žinoma, kiekvienas vartotojas turi savus vertinimo kriterijus, bet yra objektyvūs faktoriai, kuriuos reikia pripažinti.
Pasverkime viską „už“ ir „prieš“.
Nepirkite veidrodinės kameros, jeigu jūsų netenkina:
Gabaritai.
Fotokamerą negalima su savimi nešiotis visur ir visada, kaip mobilų telefoną, juo labiau, ji netelpa į kišenę. Ir dar jai reikia turėti atskirą tarą. Veidrodiniai aparatai pasižymi dar ir nemenku svoriu. Tačiau mėgėjiški veidrodinių aparatų variantai lengvesni, bet moterims, jei dar objektyvas „Zoom“ – as, kasdieniam nešiojimui – per sunkus ir per didelis.

Maži židinio nuotolio diapazonai objektyvuose.

Jei jūs pripratę prie 15 – 30 kartų priartinančio optinio zumo ant „muilinės“, tai pamirškite apie tai veidrodiniame aparate. Norint patenkinti visus optinio židinio nuotolių užgaidas – nešiokitės 2 – 3 papildomus objektyvus, kurie irgi ne lengvi, ir ne maži, o ir diapazonas – 3 – 6 kartų priartinimo. Yra 10 kartų pritraukiantys, ultrazumais vadinami, pavyzdžiui, Nikon 18 – 200 VR, yra ir dar galingesnių, tačiau jie kainuoja nuo 1000 dolerių, kas sudaro geros mėgėjiškos kameros kainą. Tačiau turėkite omeny, kad kompaktiniai ultrazumai, ganėtinai „tamsūs“ ir apsiniaukusiu oru, nekalbant apie prietemą, jam dažnai neužtenka apšvietimo. Iš kitos pusės, jei jūs nedarote didelių, plakatinių nuotraukų, tai pilnai prieinama kombinacija kameros Nikon D3200, su 24 mpix sensoriumi, Nikkor 18 – 105 VR objektyvu, kurie gali kombinuoti elektroninį zumą su optiniu, ir gauti tą patį, ką ir su daugeliu kompaktinių zumų.
Tai yra: jei svoris ir gabaritai, dar gali būti tenkintini trūkumai, tai žemi objektyvo parametrai – labai rimtas trūkumas.

Kokį fotoaparatą pasirinkti

Veidrodinių fotoaparatų privalumai ir trūkumai

Kokį fotoaparatą pasirinkti

Privalumų žymiai daugiau:

Šviesos jautrumas. Net ir biudžetiniai veidrodiniai aparatai labai normaliai fotografuoja ant 1600 -3200 ISO, o kartais ir daugiau. O tai leidžia fotografuoti jais net ten, kur negalima panaudoti blykstės. Be to, greitas auto fokusavimas.

Autonomija taip pat aukštame lygyje. Reikalas tame, kad baterijos energija neeikvojama tada, kai fotografas kadruoja vaizdą ant displėjaus, tai atlieka optinis vaizdo ieškiklis, kuriam elektros energijos nereikia. O be to, „muilinės“ zumo valdymas taip pat išsemia daug energijos, ko nereikia veidrodinių aparatų zumams. Pavyzdžiui, be blykstės, su Nikon D5100, galima prifotografuoti iki 1000 kadrų, su originalia baterija.

Optinė stabilizacija. VR tipo objektyvuose ji veikia gerai. Iš rankų galima gauti ryškų vaizdą, esant išlaikymui 1/ 10sek. Be to, reikšmės turi tai, kad pro vaizdo ieškiklį kadruojant objektą, jūs kamerą laikote arčiau akių, o tai žymiai stabiliau, nei ištiestomis rankomis, kai kadruojama ant ekrano.

Ergonomika. Dideli gabaritai turi ir savų pliusų – kamera patogiai ir patikimai suimama rankomis. Be to, ant didelio korpuso lengviau sutalpinti daugiau valdymo mygtukų; nereikia taip dažnai atidarinėti meniu.
Galimybė ant objektyvo pritvirtinti apsauginius bei efektų filtrus. Juos galima išsukti ir įsukti visur ir išvalyti. Tuomet visada turėsite švarų objektyvą.

Vartotojų tarpe vyrauja nuomonė, kad veidrodinis aparatas sunkiau įsisavinamas. Teisingai. Kaip taisyklė, veidrodiniai aparatai turi daugiau funkcijų, tačiau nieks neliepia jas visas iš karto įsisavinti. Režimų perjungimo diskelis, praktiškai, toks pats, fotografavimo mygtukas – taip pat. Tik zumo valdymas veidrodiniame aparate vyksta rankiniu būdu (sukant arba stumdant). Štai ir visas skirtumas.

Na, ir pabaigai – alternatyvos. Yra sisteminės kameros, kurios kompaktiškesnės, dėka to, kad nėra veidrodžio ir pentaprizmės. Tačiau ne brangūs modeliai, Nikon 1 tipo, vis tik arčiau „muilinės“, o tos, kurios turi APS matricą, negali konkuruoti su veidrodiniais, dėl auto fokusavimo greičio, o kaina – ženkliai per aukšta.

[dfads params=’groups=43&limit=1&orderby=random’]